JAŠIŪNŲ GAMYKLOS ISTORIJA

Mykolas Balinskis (lenk. Michał Baliński)

Gamyklos istorija Jašiūnuose

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Jašiūnai buvo vienas svarbiausių Pietryčių Lietuvos pramonės įmonių ir techninio progreso centrų. Jašiūnų dvaro savininkai Balinskai, anuomet įsigiję dvarą iš Radvilų gana anksti suprato pramonės reikšmę, todėl pradėjo steigti dirbtuves, gamyklas, fabrikus.

Viena iš gamyklų – spirito, eksplotuoti pradėjo 1904 m., kai Jašiūnų dvaro dvarininkas Balinskis paprašė atsiųsti komisiją priimti eksploatacijai pagal projektą pastatytos degtinės gamyklą. Šis Vilniaus universiteto bibliotekos archyvuose rastas dokumentas su prašymu laikomas spirito varyklos įkūrimo metai. 1906 metais rūgpjūčio 27 dieną Jašiūnų spirito gamyklos atstovai kreipėsi į degtinės varymo priežiūros komiteto valdybą prie Vilniaus žemės ūkio draugijos valdybos prašydami nustatyti kiek galima tikslesnį vieno kibiro 40 laipsnių stiprumo spirito gamybos įkainį. Taip pat buvo paprašyta informuoti ir apie tų metų bulvių derlių. Tai buvo pirmieji žingsniai, nuo kurių prasidėjo spirito gaminimas, kuris tesėsi iki 1959 m. kol buvo gaminamas spiritas.

Manoma, jog antrojo pasaulinio karo metu spirito varykla per vieną sezoną galėdavo pagaminti apie 85 000 litrų gryno spirito. Varoma degtinė buvo apytiksliai 30 laipsnių stiprumo. Balinskių šeima dvarą išlaikė iki 1939 m., Balinskiai iš čia pasitraukė tą pačią 1939-ųjų rugsėjo 18-ąją dieną, kai į Jašiūnus įžengė SSRS Raudonoji armija. Spirito actas pradėtas fermentuoti 1959 metais ir savo tradicijas puoselėja iki šių dienų.